Australijos ir JAV mokslininkams pavyko 3D spausdintuvu sukurti veikiantį kraujagyslių tinklą, kurį ateityje galima bus įterpti į dirbtinius organus, rašo „The Guardian“.
Žmogaus organų audinių spausdinimas 3D spausdintuvais nieko nestebina – mokslininkai tą daro jau kelis metus. Tačiau iki šiol niekam nepavykdavo atspausdinti pilno organo su visu jame išsiraizgiusių kraujagyslių tinklu. Be šių kraujagyslių, 3D atspausdinti organai tebuvo tik negyvi plastiko ir audinių gabalai, mat nebuvo kelių, kuriais į audinius būtų transportuojamos ląstelėms reikalingos medžiagos ir deguonis, bei iš jų būtų pašalinamos įvairios atliekos.
Visgi neseniai Sidnėjaus ir Harvardo universitetų mokslininkams pavyko specialiu bio-spausdintuvu sukurti veikiantį kapiliarų tinklą. Šie mažyčiai kanalai leidžia į audinį transportuoti maistines medžiagas ir ląstelės gali išgyventi bei dalintis. Spausdintuvu mokslininkai pirmiausiai sukūrė plonytes, tarpusavyje sujungtas skaidulas, kurios buvo naudojamos kaip forma būsimoms kraujagyslėms. Tada šis trimatis tinklas buvo aplipdytas ląstelėmis prisotinta baltymine medžiaga, kuri buvo sukietinta, apšvietus ją tam tikro bangos ilgio šviesa. Galiausiai, mokslininkai pašalino atspausdintas skaidulas – tai kas liko, buvo gražus plonų, tarpusavyje susijungusių vamzdelių, padengtų žmogaus endotelio ląstelėmis, tinklas. Per nepilną savaitę, šios ląstelės suformavo pilnavertes kapiliarines kraujagysles.
Šio tyrimo vadovas biomedicinos inžinierius iš Sidnėjaus universiteto, daktaras Luizas Bertassoni prognozuoja, kad nors pilnaverčių organų kūrimas 3D spausdintuvais vis dar toli, šio eksperimento sėkmė labai stipriai paspartino progresą šioje srityje. „Mes parodėme, kad galime atspausdinti kapiliarus, kad jie veikia ir kad galiausiai iš jų pavyksta suformuoti tikras kraujagysles ir galime joms suteikti skirtingus matmenis ir struktūrą,“ – sako L.Bertassoni.
Tad dabar mokslininkų laukia paskutinis žingsnis – sugalvoti, kaip sujungti šią technologiją su pačių organų spausdinimu ir įterpti šiuos kapiliarų tinklus į pačius audinius. L.Bertassoni sako, kad tam gali prireikti dvidešimties metų, tačiau spartus dabartinių technologijų tobulėjimas jo prognozę gali ženkliai sutrumpinti.